Įdomu

Aromaterapija



Aromaterapiją galima būtų apibūdinti kaip sritį, pritaikančią mokslo ir medicinos žinias apie tai, kaip eterinius aliejus panaudoti žmonių psichinei ir fizinei būklei gerinti. Pats terminas „aromaterapija" siejamas su ankščiau jau minėtu prancūzų chemiku ir kosmetologu Rene Gattefosse, kuris 1937 metais išleido knygą, apibendrinančią patirtį, sukauptą tyrinėjant eterinius aliejus bei jų panaudojimo galimybes. Ši data ir laikoma šiuolaikinės aromaterapijos pradžia. Aromaterapijos (nors pats terminas ir nebuvo vartojamas) pradžia savo esme siekia senovinius amžius, jau pradingusius laiko ūkanose. Tik iš išlikusių žinių fragmentų žinome, jog eterinius aliejus naudojo ir vertino Egipte, Indijoje, Kinijoje bei kitose Rytų šalyse. Kitaip aromaterapiją galima būtų apibūdinti kaip vieną alternatyviosios medicinos sričių, šalia akupunktūros, vaistažolių, homeopatijos, šviesos terapijos. Aromaterapija dažnai siejama su atsipalaidavimu, voniomis, masažu, bet iš tiesų tai platesnė ir gilesnė eterinių aliejų panaudojimo sritis.

Šiuolaikinio mokslo patvirtintos eterinių aliejų įvairiapusiškos terapinės savybės - tai mūsų protėvių pasiekimų ir žinių tąsa. Eterinių aliejų poveikis organizmui yra kompleksinis. Įkvepiant aromatines medžiagas ir tiesioginio kontakto būdu (per odą) jie veikia mūsų kūną, emocijas, protą. Jų išskirtinė savybė ta, kad terapiniam poveikiui reikalingi maži kiekiai. Gryni eteriniai aliejai praktiškai nevartojami. Priklausomai nuo vartojimo būdo, jie skiedžiami kitomis medžiagomis.
Pvz., ramunėlių aliejus turi antiseptinių savybių, padeda atsinaujinti ląstelėms, be to, jis veikia raminančiai ir padeda atsipalaiduoti.
Viena puikiausių eterinių aliejų savybių - sugebėjimas išgryninti orą, kuriuo mes kvėpuojame. Eteriniai aliejai naudojami kaip antiseptiniai, antibakteriniai patalpų oro gaivikliai. Kai ore pasklinda aliejus, patalpoje mažėja dulkių, bakterijų, mikrobų. Šie aliejai ne tik sukuria nuotaiką dėl savo malonaus kvapo, bet ir teigiamai veikia žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą - mažina nervinę įtampą, stresą, padeda palengvinti galvos skausmus, atpalaiduoja. Kai kurie aliejai naudojami kvėpavimo takų susirgimams (eukaliptų) ar dantų skausmui (gvazdikėlių) palengvinti.
Kitas kvapiųjų aliejų panaudojimo būdas - tiesioginis poveikis per odą. Tai masažai ir įtrynimai, įvairios vonios ir vonelės. Masažams ir įtrynimams naudojami eterinių aliejų mišiniai su riebiaisiais augaliniais aliejais, taip pat turinčiais savo terapinį poveikį odai (simondsijų, kviečių gemalų, migdolų, o paprasčiausiu atveju - saulėgrąžų, sezamo, alyvų aliejai). Eteriniai aliejai per odą greitai įsiskverbia į organizmą, lengvina raumenų skausmus, mažina nuovargį, tonizuoja ar ramina. Kvapieji aliejai pasišalina iš organizmo be jokio neigiamo pašalinio poveikio. Tačiau dėl stipraus poveikio juos rekomenduojama vartoti mažais kiekiais (pravartu atsiminti, kas mažu kiekiu vaistas, tas dideliu gali būti nuodas). Nenaudokite aliejų, kurių kvapas Jums nemalonus! Eterinių aliejų naudojamas nepatartinas nėščioms, sergantiems epilepsija, kenčiantiems nuo alergijų ir pan.
Kaip atskirą aromaterapijos atšaką galima paminėti psichoaromaterapiją. Kaip jau buvo minėta, nuo seno žinomas ir šiuolaikiniais tyrimais parodytas eterinių aliejų poveikis mūsų nuotaikai ir savijautai. Kodėl žmogui vieni kvapai malonūs, kiti tuo tarpu atgrasūs , net keliantys pasibjaurėjimą? Kodėl vienam patinka vienokie, o kitam - visai kitokio tipo kvapai? Fiziologiškai tai paaiškinama kvapų poveikiu tam tikrai smegenų sričiai, atsakingai už emocijas ir atmintį. Kvapų įtakos tyrinėjimas psichikai ir leido atsirasti naujai sričiai - psichoaromaterapijai. Kvapų poveikį galima palyginti su savotišku buferiu, leidžiančiu susilpninti mūsų modernaus gyvenimo rykštę - stresus. Galimybė visiškai atsipalaiduoti, tegul ir trumpam - tai puiki organizmo apsaugines galias stiprinanti priemonė. Be to, jų kvapas tiesiog malonus mums!